Stirlingo variklis pristatytas ir patentuotas 1816 metais .Jo išradėjas Škotijoje gimęs Robertas Stirlingas.

Stirlingo variklis buvo pristatytas kaip saugesnė alternatyva garo varikliams .Garo varikliai turėjo vieną trūkumą .Dėl susidariusio aukšto vandens garų slėgio yra pasitaikę jų sprogimo atvejų. Vienas pirmųjų stirlingo variklio pritaikymas buvo 1818 metais vandens pompose.

Vėliau Philips kompanija 1952 metais sukūrė stirlingo variklio principu veikiantį elektros 180/200 W generatorių MP1002CA kuris dėl savo nekonkurencingos gamybos kainos taip ir nebuvo išleistas masinei gamybai.Šių generatorių buvo pagaminta apie 150 vienetų.

1872 metais Niujorke pagamintas Džono Eriksono (John Ericsson ) saulės variklis.

Jis buvo pristatytas kaip Kalifornijos Žemės ūkio drėkinimo reikmėms skirtas įrenginys, bet galiausiai tai nepasitvirtino. Jo naujas variklis kaip pumpavimo variklis pasiekė pasisekimą tačiau šildymui buvo naudojama ne saulė ,o dujos .

Tačiau ši technologija elektros gamybai sėkmingai pritaikyta McDonnell Douglas / Kalifornijos pietinėje dalyje (McDonnell Douglas/Southern of California) ir kitur .Apie tai plačiau galima pasiskaityti anglų kalba https://www.stirlingengines.org.uk/sun/sun.html

Vokiečių kompanija SenerTec sukonstravo CHP(Combined Heat and Power ) jėgainę kuri dujomis šildomą namo šilumos energiją išnaudoja elektros gamybai .Šias jėgaines galima kūrenti ir degalais iš naftos produktų. Šių jėgainių  galia gali būti nuo 1 kw iki 5 kw .

Kita Stirlingo variklių naudojama sritis yra šaldymo sistemos. Kompanija Stirling Cryogenics  savo šaldymo sistemoms naudoja stirlingo technologiją kuri padeda sumažinti elektros energijos naudojimą .

Įvairių stirlingo variklio modeliukų galima rasti  Aliexpress internetinėje parduotuvėje  kad būtų galima gyvai pamatyti jų veikimą .

Internete yra daugybė jau sukurtų žaidimų .Žaidžiant daugeliui kyla mintis ,kad norint sukurti reikia daugybės programavimo, dizaino projektavimo ir kitokių žinių .Visa tai žinoma yra tiesa . Ir tokiems mokslams reikia ne vienų metų mokslo įstaigose . O rimtesni žaidimai dažniausiai yra kuriami pasitelkiant specialistų komandas . Bet programuotojų dėka šiandien yra sukurtas ne vienas įrankis kurio pagalba galima sukurti nesudėtingą žaidimą ir neturint programavimo, ar kitų žaidimams kurti skirtų gebėjimų . Šių įrankių pagalba, gal ir nesukursime įspūdingo su aukšta grafika ir visais naujausiems žaidimams būdingais privalumais ,bet jų pagalba galima įgyvendinti kokią nors savo idėją .Žaidimai gali būti puiki mokymosi priemonė, jei jų siužetas bus mokomojo pobūdžio. Štai keletas puslapių siūlančių nesudėtingo žaidimų kūrimo įrankius  :

Godotengine

Svetainėje rasime  nemokamų, atviro kodo, žaidimams kurti skirtų  įrankių.

GDevelop

Dar viena atviro kodo žaidimams kurti skirta platforma kuri deklaruoja, kad nereikalingos jokios programavimo žinios . Žaidimus galima kurti ir interneto erdvėje (online). Galima kurti žaidimus įvairių operacinių sistemų platformoms .

Stencyl

Kaip ir prieš tai minėtos programos, siūlo susikurti žaidimus neturint programavimo žinių . Taip pat siūlo galimybę talpinti savo sukurtus žaidimus svetainėse, kurių pagalba būtų galima uždirbti iš savo kūrinių, jei šie sulauktų atitinkamo populiarumo .

Šiame įraše aprašytos ne visos tokio pobūdžio svetainės . Tokių svetainių siūlančių įrankius susikurti žaidimus neturint programavimo žinių yra ir daugiau . Šias svetaines pasirinkau dėl juose pateikto turinio kuris yra mažiau apribotas, ar visai neribojamas, priklausomai nuo nuosavybės teisių licenzijavimo sąlygų .