Keraminė medžiaga yra neorganinė, nemetalinė, dažnai kristalinė oksido, nitrido arba karbido medžiaga. Kai kurie elementai, pvz.: Anglis arba silicis, gali būti priskiriamos keraminėms. Keraminės medžiagos yra trapios, kietos, atsparios spaudimui ir silpnos kirpimo ir įtempimo metu. Jos atlaiko cheminę eroziją, atsirandančią kitose medžiagose, veikiamose rūgštinėje ar šarminėje aplinkoje. Keramika paprastai gali išlaikyti labai aukštą temperatūrą, kuri svyruoja nuo +1000°C iki +1600°C (nuo +1800°F iki +3000°F). Dažnai stiklas nelaikomas keramika dėl savo amorfinių (nekristalinių) charakteristikų. Tačiau stiklo gamyboje naudojami keramikos gamybai naudojami procesai , o stiklo mechaninės savybės yra panašios į keraminių medžiagų. Stiklo pluošto atsparumas karščiui yra kiek žemesnis nei keramikos, bet yra gaminių kurie atlaiko ir +500°C ir +800°C. Tradicinės keramikos žaliavos yra molio mineralai, tokie kaip kaolinitas, o šiuolaikinėse keraminėse medžiagose – aliuminio oksidas, labiau žinomas kaip molžemis. Šiuolaikinės keraminės medžiagos gaminamos pasitelkiant silicio karbidą ir volframo karbidą kurie yra vertinami dėl atsparumo dilimui . Keramika yra naudojama medicinoje, elektros, elektronikos pramonėje, neperšaunamose liemenėse ir kitur.
Viena keramikos pagrindu gaminama medžiaga yra Keraminė vata. Keraminė vata atlaiko temperatūrą iki +1260°C. Ji nebijo drėgmės, nepraleidžia ultravioletinių spindulių, nekenksminga sveikatai, Keraminę vatą galima lengvai pjauti peiliu, iš jos galima iškirpti įvairių formų detales. Ši medžiaga naudojama automobilių išmetamųjų sistemų gamyboje garso slopinimui. Keraminė vata gali būti naudojama židinių, pirtelių, kaminų ir daugybei kitų įrengimų izoliacijai nuo karščio.
